Socialinių darbuotojų motyvacijos stiprinimas

Neigiamą poveikį motyvacijai turi nedidelis socialinio darbuotojo prestižas visuomenėje, nuolatinis susidūrimas su neigiamais gyvenimo reiškiniais, neapibrėžti darbo rezultatų vertinimo kriterijai, didelis klientų skaičius, viršvalandžiai, mažas atlyginimas už darbą. Dėl šių priežasčių atsiranda streso ar „perdegimo sindromo“ simptomai – depresija, nuovargis, nesėkmės pojūtis ar visiškas motyvacijos praradimas. Šie neigiami reiškiniai organizacijoje pasireiškia pablogėjusia klientų aptarnavimo kokybe, padidėjusia darbuotojų kaita ir kt.Skirtingiems darbuotojams, skirtingose situacijose turi būti taikomos skirtingos motyvavimo priemonės, o kadangi socialinio darbuotojo motyvacija neatsiejama nuo kokybiško pagalbos teikimo ir savo, kaip profesionalo, poreikių tenkinimo vykdant darbinę veiklą, tikslinga ieškoti praktinių socialinio darbo kokybės optimizavimo galimybių, kreipiant dėmesį į socialinio darbuotojo motyvaciją, kaip veiksmingo profesinio veikimo prielaidą . Be to motyvacija yra situacinis dalykas, t. y. kintant situacijai, ji turi kisti, dėl to socialinių darbuotojų motyvavimo sistema turi būti tinkama ir organizacijai, ir darbuotojams.