Pagrindiniame Lietuvos strateginiame dokumente (Lietuva 2030, NPP) buvo įtvirtinta nuostata dėl piliečių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) didesnio įsitraukimo į viešosios politikos sprendimų priėmimą.
NVO yra nepriklausomos nei nuo valstybės, nei nuo savivaldybės, jos steigiasi ir veikia savanoriškai, siekia grupės narių ar visuomenės intereso, viešosios gerovės kūrimo.
Demokratijos užtikrinimui NVO yra gyvybiškai svarbios. Tik jų dėka pavyksta susikalbėti valdžiai su žmonėmis, nes NVO padeda išaiškinti viešojo valdymo tvarką žmonėms bei rūpinasi, kad vyriausybė nepiktnaudžiautų savo galiomis.
NVO steigiamos iš poreikio spręsti kokią nors socialinę problemą, kurios išspręsti nepavyksta centrinei ar vietos valdžiai. NVO atstovauja visuomenės interesus, šviečia visuomenę, teikia socialines paslaugas ir tarpininkauja tarp visuomenės ir valdžios, skatina savanorystę, motyvuoja piliečius įsitraukti ir aktyviau veikti, kuria socialinę vertę valstybei.
Lietuvoje NVO sektorius vis dar nėra pakankamai stiprus ir pajėgus deramai atlikti jam tenkantį vaidmenį. Svarbiausios kliūtys nevyriausybinio sektoriaus plėtrai yra menki nevyriausybinių organizacijų administraciniai ir finansiniai ištekliai bei nepakankamai išplėtotas nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas.
Šiai situacijai gerinti, Šiaulių miesto savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė (2022-23 metais) ir Nevyriausybinės organizacijos – VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras – vadovė Asta Jaseliūnienė kvietė į NVO iniciatyvų pasidalijimo konferenciją, kuri vyko rugsėjo 27 d., Šiauliuose. Tai buvo puiki galimybė būti išgirstiems ir išgirsti kitus.
Konferencijos metu išgirdome tokius pranešėjus, kaip Martynas Šiurkus, Gaja Šavelė, Aistė Adomavičienė, Ričardas Diržys, Audronė Rimkevičienė. Turėjome ir svečių iš Panevėžio bei Kauno.
Analizavome (ne)išnaudotą NVO potencialą Šiaulių regione. Įkvėpėme, motyvavome ir skatinome vieni kitus aktyviau veikti, dalinomės gerosiomis patirtimis. Į konferenciją kvietėme visas NVO iš Šiaurės Lietuvos ir svečius iš kitų regionų.
Konferencijoje dalyvavo 106 dalyviai: dalis nuotoliu, dalis gyvai. Nors visiems buvo suteikta galimybė užduoti klausimus pranešėjams, šiek tiek dar pasigedome aktyvumo iš konferencijos dalyvių.
Keletas svarbių minčių iš konferencijos pranešėjų
Martynas Šiurkus. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras:
– Pagal Nacionalinį pažangos planą, iki 2030 m. – NVO teiks iki 30 proc. viešųjų paslaugų. Dabar teikia tik 7 proc. viešųjų paslaugų savivaldybėse.
„Savivaldybės socialinių paslaugų planuose turėtų būti numatytos prevencinės priemonės, siekiant užkirsti socialines problemas. Pavyzdžiui, Lietuvoje, turim išvystytą vaikų dienos centrų sektorių, kai kartu veikiama ir sprendžiamos problemos, dėl kurių jie ten atsiranda.”
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras primena, kad matuojant socialinį poveikį nereikėtų koncentruotis tik į įdarbinimą, nes ne visiems reikia būti įdarbintais. Reikėtų atsižvelgti į kiekvieno kliento poreikius ir atliepti būtent juos.
Martynas Šiurkus pasidžiaugė, kad Šiauliuose NVO veikia tikrai aktyviai ir pažadėjo mus lankyti ir per NVO pusryčius, tad kviečiame aktyviai registruotis ir dalyvauti.
Artimiausiai NVO socialiniai pusryčiai vyks spalio 25d. Sekite mūsų naujienas Facebook puslapyje.
Sandra Lopetaitė konferencijoje dalyvavo ir kaip Panevėžio miesto savivaldybės NVO tarybos pirmininkė, ir kaip Panevėžio autizmo asociacijos Panevėžio lietaus vaikai vadovė, pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip NVO gyvena Panevėžyje.
Sandra apžvelgė PJOS atliktą žvalgomąjį tyrimą „Panevėžio nevyriausybinių organizacijų iššūkiai ir problematika“. Rezultatai lengvai pritaikomi visos Lietuvos NVO situacijai.
Keletas detalių iš jos pranešimo:
Į jaunimo veiklas atneštas 1 eur sukuria – 1.3 eur.
Net 40 proc vyresnio amžiaus žmonių, einančių pas gydytojus, eina tik dėl pabendravimo, pasiruošimo proceso ar pačio įvykio. Jei skirtume daugiau dėmesio vyresnių žmonių užimtumo problemai, vienišumo klausimams spręsti, tai sutaupytų valstybei nemažai pinigų.
Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė pasidalino etapais, kuriuos reikės praeiti norintiems įsidiegti NOKAS paslaugų kokybės standartą. Pirmiausia išsigryninama strategija, tada atitinkamai atsirenkami poveikio matavimo įrankiai, ir galiausiai išmokstama veikti kokybiškai. Anot, Aistės, sunkiausia dalis – susikurti matavimo įrankį.
Beje, Aistė priminė, kad nuo 2029 metų jau bus visoms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas, privaloma Equass (pažengęs lygis) socialinių paslaugų kokybės valdymo sistema.
Liekame susimąstę, kiek socialinių paslaugų kokybės standartai yra biurokratinė našta, o kiek tai yra postūmis link geresnio gyvenimo, ką galime nuveikti jau šiandien, nelaukdami 2029m ?
NVO iniciatyvų konferencijos metu daug kalbėjome apie tai, kad turime būti randami ir matomi. Todėl Julitos Pigulevičienės, atvykusios iš Kauno, pasidalinta informacija buvo itin aktuali konferencijos dalyviams. Pasidalinta ir bendradarbiavimo patirtimi su kitomis NVO.
Julita ir Socialinių projektų institutas, įgyvendindami Audim projektą, padeda nevyriausybinių organizacijų (NVO) darbuotojams didinti kompetencijas skaitmeninės rinkodaros srityje, kad jie būtų konkurencingesni. Paruoštas mikro e. mokymosi kursas, skaitmeniniai įrankiai bei geriosios praktikos pavyzdžiai. Visą medžiagą galima naudoti nemokamai.
Tikimės, kad pasinaudosite šia puikia galimybe savo matomumo gerinimui per viešinimo priemones.
Audronė Rimkevičienė pristatė Šiaurės Lietuvos kolegijos veiklą, kaip gerąjį pavyzdį, kaip NVO gali sėkmingai veikti. Pranešimo skaidres dalyviai galėjo parsisiųsti.
Regionų politikos ekspertas Ričardas Diržys pateikė šiek tiek skaičių ir iškėlė susimąstymui gerų idėjų, kaip galėtų jau šiandien NVO gyventi geriau.
Anot surinktų duomenų, dažniausias NVO finansavimo šaltinis yra savivaldybių skiriamos lėšos. Bet mes žinome, kad šios sumos tikrai nėra didžiausios. Iš karto norisi susimąstyti, kaip dažnai pasiklaujama finansavimu iš šalies ir, kad per mažai sutelkiame dėmesio į finansavimo pritraukimą iš kitų šaltinių.
Antras pagal populiarumą finansavimo šaltinis yra 1.2 proc. gyventojų pajamų. O savo pačių uždirbtomis lėšomis gali džiaugtis tik 30 proc. NVO. Deja, bet ir tie uždarbiai dažnai būna dar ir maži.
Ričardas Diržys skatina aktyviau NVO dalyvauti tarptautiniuose projektuose, bendradarbiauti su kitomis NVO ir drąsiau dalyvauti, išnaudoti savo turimus resursus ir potencialą. R.Diržys kelis kart pamini, kad NVO aktyvumas ir įsitraukimas yra per silpnas ir tai rodo pateikti skaičiai.
Mažiau nei 10 proc biudžeto gauna organizacijos, gyvenančios tik iš savivaldybių skiriamų lėšų ir neturinčios kitų veiklos finansavimo šaltinių. Dalis – negauna iš viso negauna jokio finansavimo.
Vos pradėjusi savo pranešimą, Gaja Šavelė, uždavė klausimą: ką reiškia „esame įgalinti“. Įgalinti lygu esame įgalūs kažką daryti, galime veikti. Iniciatyvos eina iš mūsų pačių vidaus. Tai ką turime aplinkui, yra rezultatas to, ką nuveikėme.
Taigi, ką galime nuveikti, kad padėtis aplinkui taptų geresnė? Ką kiekvienas iš mūsų yra įgalintas nuveikti jau šiandien, dabar, čia?
Nacionalinė NVO koalicija veikia dar tik kelis metus, bet jau užsitarnavo profesionaliai veikiančios NVO reputaciją, pasitempė ir vietoj ištiestos rankos atėjo klausdami – kuo galime Jums padėti. Tiek kreiptis į juos patarimo, tiek imti iš jų pavyzdį tikrai verta. Gaja sako, kad besiskųsdami atrodome silpnesni, nei esame iš tikrųjų. Juk kiekvienas iš mūsų žinome, kodėl pradėjome savo veiklas, ką svajojame pakeisti, pasiekti, planuojame mintyse. Jėga slypi mumyse ir mūsų rankose.
Nacionalinė NVO koalicija jungia įvairiose srityse veikiančias NVO tam, kad nevyriausybinis sektorius Lietuvoje stiprėtų, o organizacijų balsas būtų išgirstas.
Gaja pritaria, kad paslaugų kokybės standarto reikia, norint judėti į priekį stipriau, aktyviau, neapsiriboti vienu renginiu. Turime veikti aktyviai ir užtikrintai.
Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja, džiaugiasi, kad Šiauliai ir Panevėžys yra tie miestai, kur NVO veikia gan aktyviai: ir NVO pusryčiai, ir dabartinė NVO iniciatyvų konferencija. Tai rodo, kad šiame regione žmonės nori ir gali veikti. Nors Nacionalinė NVO koalicija negali padėti su finansavimu, bet gali pasidalinti įkvėpimu ir sėkmės receptu. Beje, spalio 20 d. Nacionalinė NVO koalicija kviečia Šiauliuose pasinaudoti galimybe nemokamai gauti konsultaciją.
Galimos konsultacijos temos:
– teisiniai ir administravimo klausimai;
– skaidrumas ir atskaitomybė;
– advokacija ir bendradarbiavimas su savivaldybės ir kitomis valstybės institucijomis;
– organizacijų stiprinimas, plėtra, gebėjimų tobulinimas;
– kita, jūsų pasiūlyta organizacijai aktuali problema ar klausimas.
Registracija konsultacijoms: https://forms.office.com/e/bv1DvKbfP9
Beje, Gaja Šavelė skatina aktyviau teikti pasiūlymus ir pačiai Nevyriausybinių organizacijų Tarybai
Kita svarbi tema, kurią Gaja palietė savo pranešimo metu – NVO atsparumas. Kuo atsparesnės NVO, tuo atsparesnė visuomenė. Pilietinis pasipriešiniminas ir valios ugdymas – svarbios temos, apie kurias vis dažniau bus kalbama ateityje. Gaja rekomenduoja ruošti resursus, norint efektyviai prisidėti prie krizinių situacijų sprendimo, gebėjimo padėti ir aktyviai veikti, kai ištinka krizės.
Ir dar viena tema, apie kurią kalbėjo Gaja – duomenų saugumas NVO darbe. Kėlėme klausimus: kaip dažnai keičiame slaptažodžius, kaip atsargiai slaptažodžiais ir prisijungimais dalijamės tarp kolegų, kiek žmonių gali prisijungti prie kiekvienos paskyros, ar yra galimybė netyčia įtraukti netinkamus adresatus į siunčiamų laiškų adresatų tarpą? Gaja Šavelė skatina domėtis šiais klausimais, o atsitikus nelaimingam nutikimui su duomenimis, kuo greičiau ieškoti pagalbos ir stengtis netylėti. „Dirbame su žmonėmis, dažnai su itin jautria jų informacija ir turime skirti ypatingą dėmesį jų duomenų apsaugai”, – kalbėjo Gaja Šavelė.
Gaja taip pat primena, kad planuojama regionams skirti daugiau lėšų, tad reikėtų nuolat domėtis įvairiomis galimybėmis ir sekti visas naujienas.
Įdomi statistika: šiuo metu NVO žymas turi apie 3000 NVO. Bet yra žinoma, kad Lietuvoje veikia apie 15-16 tūkstančių NVO. Ar bent įsivaizduojate, kokia tai jėga, ir ką galėtų nuveikti tokia minia NVO narių? Bet NVO yra tiek aktyvūs, kiek patys sau leidžia, tik 5 proc. NVO turi NVO žymas. Norime, kad už mus pastovėtų, mus gintų, bet mes net nežinome, kiek mūsų yra ir, už ką kiekviena NVO yra atsakinga, ką veikia. Tad galime tikėtis tik pačių NVO aktyvumo ir noro gyventi geriau.
Na, o konferencijos pabaigai, Gaja Šavelė uždavė visiems mums namų darbų:
1. Pagalvokite, ką gero nuveikėte, kaip organizacijos atstovai per praeitus metus?
2. Ką norite pasiekti šiais metais, ką kitais?
„Būkite atsparūs, siekite tikslų, žinokite, ko norite ir siekite bendradarbiavimo”, – įkvėpimu ir motyvacija dalijosi Nacionalinės NVO koalicijos vadovė.
Input your search keywords and press Enter.
